„Jau kurį laiką turiu nemažai kreditų ir paskolų. Kuo toliau, tuo sunkiau daryti įmokas, nes ženkliai sumažėjo pajamos ir nerandu būdų, kaip jas padidinti. Esu išbandęs refinansavimą, tačiau nebepadeda ir tai. Pradedu vėluoti mokėti įmokas ir bijau, kad netrukus iš viso nebegalėsiu jų daryti. Šiuo metu įsiskolinimas siekia apie 30 tūkst. eurų. Ar tokiu atveju galėčiau kreiptis dėl fizinio asmens bankroto? Taip pat įdomu, kokios vėliau bus šio bankroto pasekmės? Ar bankai dar kada nors ryšis man skolinti?“ – klausia Kęstutis iš Elektrėnų.
Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokatas Justinas Borevičius .
Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje galioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio paskirtis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningą fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens bankroto procesas gali būti pradedamas tuomet, kai fizinis asmuo yra nemokus, t.y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 8 125 eurus. Tačiau fizinio asmens bankroto galimybę lemia ne vien įsiskolinimų sumos dydis. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu, pavyzdžiui, paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.) arba yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus ir jo teistumas, dėl kurio asmuo tapo nemokus, nėra išnykęs, ir pan. Svarbu tai, kad jeigu teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankrutuoti siekiantis asmuo teismui privalo pateikti planą, kuriame turi būti nurodyta: 1) priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; 2) lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas per visą bankroto procesą; 3) numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina; 4) kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); 5) kreditorių sąrašas, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos; 6) bankroto administravimo išlaidų suma bei jos pagrindimas ir kt. Taigi, teismui patvirtinus bankrutuoti siekiančio asmens planą, jis turi jo laikytis: visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti, asmeniui paskiriama konkreti suma pragyvenimui, jis nebegali disponuoti savo turimu turtu ir pan.
Svarbu pažymėti, kad informacija apie fizinio asmens bankroto procesą skelbiama 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos. Tai reiškia, kad tokia informacija bus prieinama ir bankams ar kitiems būsimiems kreditoriams, todėl kartą jau bankrutavęs fizinis asmuo kaip skolininkas gali būti laikomas nepatikimu, o skolinimosi galimybės gali būti apsunkintos.
Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.
Nurodyta konsultacija buvo publikuota 2015-11-21 tinklalapyje www.valstietis.lt
Comments are closed.