„Su sugyventiniu kartu gyvenome šešerius metus. Butas, kuriame gyvenome, priklausė jam, bet mano lėšomis buvo atliktas kapitalinis remontas, nupirkta buitinė įranga. Kai kurie pirkinių kvitai yra likę. Komunalinius mokesčius mokėjome per pusę. Ar skyrybų su sugyventiniu atveju aš galiu pretenduoti į tam tikrą turto dalį?“ – domisi Gražina iš Panevėžio.
Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ teisininkai.
Nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąja daline nuosavybe reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, gali būti pripažinta egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nereikalaujama, jog toks bendrai kartu gyvenančių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtinai būtų rašytinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartį c.b. Nr. 3K-3-84/2014, kt.), kitaip tariant, bendroji dalinė nuosavybė gali būti pripažinta ir be rašytinės sutarties.
Klausime nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad paminėtas butas, nors ir buvo įsigytas ir įregistruotas tik vieno iš sugyventinio vardu, galėtų būti teismo pripažintas bendrąja daline abiejų sugyventinių nuosavybe, jeigu bus įrodyta, kad kitas sugyventinis savo lėšomis prisidėjo prie buto pagerinimo, sukūrimo ir išlaikymo. Šiuo atveju minėtos aplinkybės (gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis ir bendromis sugyventinių lėšomis) teisme gali būti įrodinėjamas visomis įmanomomis įrodinėjimo priemonėmis: liudytojų parodymais, įvairiais rašytiniais įrodymais (laiškai, pirkimo kvitai, sąskaitos, nuotraukos ir pan.).
Aukščiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.
Nurodyta konsultacija buvo publikuota 2015-09-20 tinklalapyje www.valstietis.lt
Comments are closed.