„Turiu vaiką, kurio pavardė yra tėvo. Su vaiko tėvu niekada nebuvome susituokę ar kitaip įteisinę santykių. Kai vaikui suėjo vieni metai, jis dingo: vaiku nesirūpino, žinau, kad kiek laiko sėdėjo kalėjime, nepalaikėme jokių ryšių. Vaikas tėvo neprisimena. Dabar sūnui septyneri, o aš esu ištekėjusi už kito vyro, kurį vaikas vadina tėčiu. Ar galėčiau iš tikrojo sūnaus tėvo atimti tėvystės teises, kad vaiką galėtų įsivaikinti dabartinis mano vyras?“ – klausia Laura iš Kauno.
Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokatas Justinas Borevičius .
Tėvystės ir motinystės teisės laikomos prigimtinėmis žmogaus teisėmis, todėl jos iš tėvo arba motinos negali būti atimamos. Jei tėvai vengia vykdyti savo pareigas ar jas vykdo priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo sąlygas, būdus ir pasekmes reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK).
CK 3.180 straipsnyje nurodyta, kad jei tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Jį teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, šiuo atveju siekiant apriboti tėvo valdžią sūnui, reikėtų kreiptis į teismą ir įrodyti, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina savo atžala, neteikia išlaikymo, ilgą laiką nepalaiko su juo jokių ryšių. Taip pat reikia įrodyti, kad nėra tokios situacijos pasikeitimo galimybių. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Jei tėvų valdžia apribojama neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Svarbu tai, kad jei vaikas įvaikinamas, tėvų valdžios apribojimo panaikinti negalima.
Norint įvaikinti savo sutuoktinio vaiką, pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pateikti prašymą dėl konkretaus vaiko įvaikinimo ir visus kitus reikalingus dokumentus, pavyzdžiui, teismo nutartį, kuria vaiko tėvui ar motinai apribota tėvų valdžia, sveikatos pažymėjimą, pažymą apie šeimos sudėtį, dokumentą apie gaunamas pajamas, santuokos liudijimo kopiją ir kt.Pateikus visus reikalingus dokumentus, socialinis darbuotojas įvertina įsivaikinti siekiančio asmens gyvenimo sąlygas ir būdą, įvaikinimo motyvus, taip pat tai, ar vaiko įvaikinimas atitinka nepilnamečio interesus, bei surašo išvadą dėl pasirengimo įvaikinti. Po šių procedūrų atlikimo įsivaikinti siekiantis asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su prašymu įvaikinti savo sutuoktinio vaiką. Atkreipiame dėmesį, kad įvaikinant dešimties metų nesulaukusi vaiką, kuris geba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, vaikas turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas įvaikintam vaikui suteikti įtėvio pavardę, civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama, atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.
Nurodyta konsultacija buvo publikuota 2015-12-05 tinklalapyje www.valstietis.lt
Comments are closed.